Riešutmedžių savybės, auginimas ir priežiūra

Riešutmedžių savybės, auginimas ir priežiūra

Graikiniai riešutmedžiai – perspektyvūs sodo augalai

Vertė. Branduolys labai gero, malonaus skonio, aliejingas, be kartumo. Turi 53-78 proc. riebalų, 12-20 proc. baltymų,  juose yra dauguma amino rūgščių, 12-20 proc. angliavandenių, rauginių, karčiųjų medžiagų ir eterinių aliejų. Be to, branduoliuose yra A, C, E, P ir B grupės vitaminų, žmogaus organizme nesintetinamų rūgščių. Riešutų branduoliai valgomi švieži, vartojami konditerijoje, kulinarijoje.

Sveiki ir puošnūs augalai. Riešutmedžio vainikas šakotas, gana glaustas, gražūs dekoratyvūs lapai.

Lapams būdingas stiprus aromatas (apatinė lapų pusė skleidžia obuolių kvapą), fitoncidinės savybės, todėl jie švarina orą, o taip pat kaip ir vaisiai turi gydomųjų ir dezinfekuojamų savybių. Šie sodo medžiai auga sveiki, nepuola jų ligos ir kenkėjai, jų stambūs riešutai nekirmija, o iš jų lapų ir kevalų pagaminti antpilai naudojami kitų sodo augalų bei daržovių apsaugai nuo ligų ir kenkėjų. Graikinius riešutmedžius verta sodinti priešais pastato langus ar kieme prie pavėsinės, nes jie atbaido uodus, muses bei kitus mašalus. Jei namuose atsirado kandžių, pridėkite į spintas žalių riešutmedžių lapų, ir kandys išnyks.

Sėklos, kevalai ir lapai turi vaistingųjų savybių – valo kraują ir stiprina organizmą. Iš lapų galima ruošti vonias ir kompresus nuo limfinių liaukų patinimo, egzemos, odos išbėrimų ir atvirų ar pūlingų opų. Į pėdų voneles pridėjus grai­kinių riešutų – sumažina kojų prakaitavimą.

Sodinukų galima užsiauginti patiems. Sodinukus išsiaugino savo medelyne. Daugino sėklomis, kurias surinko nuo gausiai derančių “motininių“ medžių ‘Ideal‘. Graikinius riešutmedžius galima dauginti ir žiemos skiepijimu vasario mėnesį šiltoje patalpoje, kur reikia išlaikyti tam tikrą temperatūros rėžimą ir drėgmę. Bet didesnį kiekį sodmenų lengviau išsiauginti dauginant sėklomis. Riešutus sėjo šviežiai surinktus rudenį, spalio mėn., į vageles, 15-20 cm atstumu. Galima sėti ir pavasarį per žiemą 2 mėnesius stratifikuotas sėklas. Kad geriau augalai šakotųsi, pavasarį iškasė vienmečius sėjinukus, nukirtus pagrindinę šaknį, persodino rečiau, ir dar augino 2-3 metus medelyne.

Sodinimas ir priežiūra. Graikinis riešutmedis – ilgaamžis, šviesiamėgis, atsparus vėjams, pakenčia ilgas sausras. Geriausiai auga pakankamai derlingose, laidžiose, kalkingose priemolio dirvose (pH 6,5-7,5), aukštesnėje vietoje, jokiu būdu ne dauboje.

Plantacijoje sodino anksti pavasarį, balandžio mėn., į derlingą, purią priemolio dirvą, 5 (tarp eilių) x 4 (tarp augalų) m atstumu. Sodyboje ar mažesniame sklype ‘Ideal‘ medelius galima sodinti kiek tankiau, 3x3 m, bet geriau nesutankinti - 3x4,5 m atstumu, arba sodinti pavieniui. Riešutmedžius galima auginti iki 3-4 m aukščio, o esant vietos ir aukštesnius medžius.

Duobė iškasama apie 70-100 cm gylio ir 100 cm pločio. Prieš sodinimą į duobės dugną įmetama raudono molio degta plyta (nes augalas reiklus kalciui ir magniui), tuomet liemeninė šaknis nelenda gylyn ieškoti šių junginių, tada formuojasi daugiau šoninių šaknų – maitintojų, ir tuomet jų vaisiai išauga plonesniais kevalais bei anksčiau pradeda derėti.

Derančius riešutmedžius pravartu pavasarį patręšti dolomitmilčiais, kad pakaktų maisto medžiagų riešutų kevalams susidaryti. Nuo pirmųjų auginimo sode metų juos būtina genėti. Genima liepos pabaigoje, nevertėtų labai susivėlinti, o genėti pavasarį arba sodinimo metu, negalima, nes kaip ir vynmedžiai, jie „ašaroja“. Nepatartina po medžiais purenti žemę, nes pažeidus šaknis, medis skursta. Kad pomedžiai būtų purūs, reikėtų mulčiuoti. Tręšti papildomai nepatartina, nes auga dar aukštesni medžiai.

Žydėjimas ir pavasarinės šalnos. ‘Ideal‘ medžiai  šalčiams atsparūs, kartais apšąla tik antžeminės dalies jauni ūgliai, bet paskui pavasarį ar vasaros pradžioje atželia. Kaip skleidžiasi lapai, pražysta. Žydi gegužės – birželio mėnesiais. Vyriški žiedai smulkūs, žalsvos spalvos, suformuojantys ilgus žirginius. Moteriški žiedai susitelkę po 2-5 šakučių galuose.

Literatūros duomenimis minimas antras šios veislės išskirtinis bruožas – pakartotinis žydėjimas ir pakartotinis derlius. Pirmasis derlius būna rugsėjo gale, o antrasis spalio pabaigoje, lapkritį. Pirmojo žydėjimo metu reikalauja kitų greta esančių medžių apdulkinimo, o antrasis žydėjimas savidulkis.

Derlius gausus. Išauginti iš sėklų graikiniai riešutmedžiai ‘Ideal‘ pradeda derėti po 4-5 metų ir dera gausiai kasmet. Vegetyviškai padauginti žiemos skiepijimu, pradeda derėti po 2-4 metų ir dera taip pat gausiai kasmet. Rudeniop riešutmedžiai atsidėkoja derliumi, kai rugsėjį pradeda nokti, patys ima byrėti iš žalių kevalų – vaisių skinti nereikia. Iš suaugusio medžio galima sulaukti 50-80 kg riešutų. Didelį riešutų derlių galima gauti tik esant kryžmadulkai, todėl sodeliuose ir sodybose verta auginti ne vieną, o bent 3-4 augalus. Prinokusius riešutus reikia padžiovinti pavėsyje ar džiovykloje, bet ne aukštesnėje nei 40 oC temperatūroje, tuomet pranyksta kartumas. Gerai išdžiovinus riešutus su kevalais net ir virtuvėje galima laikyti kelerius metus.