Lazdynų savybės, priežiūra, auginimas ir  patarimai

Lazdynų savybės, priežiūra, auginimas ir patarimai

Lazdynai puošnūs ir vertingi augalai

Anot dr. Algirdo Amšiejaus, lazdynai auginami dėl maistingų, skanių riešutų ir augalų grožio – žalialapių ir ryškiaspalvių lapų bei goželių. Be to, lazdynai kaip aukštaūgiai krūmai labai tinkami aukštoms gyvatvorėms erdviose sodybose bei sodo užtvaroms nuo vėjo. Beje, lazdynai anksčiausiai pražystantys medingi augalai. Jų žirginiai turi daugiau žiedadulkių nei kiti augalai, tad bitelėms labai naudingi.

Todėl nestebina tai, jog nuo senų laikų iki 5-6 m užaugantys lazdynai augo prie dažnos sodybos, buvo saugomas ir branginamas, įvairiausiais vardais vadinamas: ir riešutiniu lazdynu, ir lazda, ir lazdeniu, ir lazdų medžiu, ir riešutlazda, ir lazdų krūmais, ir dar kitaip. Iš ilgo plono ir lankstaus lazdyno stiebo žmonės gamindavo meškerę, kuria susigaudavo žuvį. Plonesnius stiebus naudojo žirnių lysvėse ir kvapniems žirneliams ar šabalbonams vytis, o storesnius – pomidorams pririšti.

Vaisių vertė. Riešuto kevalas sudaro apie pusę riešuto svorio. Pasak mokslininko dr. A. Amšiejaus, branduoliuose yra 57-65 proc. riebalų, 16-20 proc. baltymų, 3-4 proc. cukrų, B ir E vitaminų, ypač daug mineralinių medžiagų – kalcio, fosforo, magnio, kalio, todėl lazdyno riešutai, savo kaloringumu pralenkiantys bulves, pieną, razinas, figas, duoną – puikus produktas ne tik vegetarams. Jie valgomi švieži ir naudojami konditerijoje, iš jų spaudžiamas aliejus, o iš išspaudų gaminama chalva. Riešutų aliejus vartojams konditerijoje, parfumerijoje, kosmetikoje, tapyboje, lakų, dažų gamyboje,. Lazdynų mediena tinka baldams, lankams gaminti ir dailės dirbiniams. 

Stambiavaisės lazdynų veislės

Sodybose ir soduose auginamos stambiavaisės lazdyno veislės yra kilusios daugiausia iš šių botaninių rūšių – (Corylus maxima Mill.), didžiojo, paprastojo (C. avellana L.), pontinio (C. pontica C. Koch.), o mažiau iš turkinio (C. colurna L.), įvairialapio (C. heterophylla Fischer ex Trautv.) ir kitų lazdyno rūšių.

Pasak dr. A. Amšiejaus, Lietuvoje nuo seno auginamos Rusijos selekcijos lazdynų veislės: žalialapės - ‘Pervenec‘, ‘Tambovskij ranij‘, raudonlapės - ‘Akademik Jablokov‘, ‘Moskovskij rubin‘ ir kitos. Lapų raudonumas vasaros viduryje pranyksta. Jos prisitaikę prie mūsų šaltų ir permainingų žiemų, o pavasarį prie pasitaikančių šalnų, pakankamai derlingos, tačiau riešutai mažesni kaip stambiavaisių lazdynų veislių: ‘Cosford‘,‘Barselona‘, ‘Halės milžinai‘, ‘Webba‘, ‘Truskan‘, ‘Katalonijos‘, ‘Garibaldi‘ ir kitų, sukurtų Anglijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Lenkijoje. Tai senos veislės, sukurtos ar atrinktos daugiau kaip prieš 50-70 metų. Mūsų lazdynų kolekcijoje auga virš 25 metų, tad puikiai spėję aklimatizuotis ir prisitaikyti prie Lietuvos klimato. Sodinių stambiavaisių veislių lazdynai brandina maždaug pusantro karto didesnius už paprastojo lazdyno riešutus, anksčiau pradeda derėti, o vienas augalas duoda 3-20 kg derlių, priklausomai nuo augalo amžiaus, auginimo sąlygų. Stambiavaisių lazdynų riešutai subręsta rugpjūčio antroje pusėje – rugsėjo mėnesiais, priklausomai nuo tų metų metereologinių sąlygų. Tuomet jie lengvai atsiskiria nuo goželių, o nenuraškyti ilgainiui išbyra.

Derlingiausios veislės: Barselona, Sirena, Halės Milžinai, Katalonski

Veislės su stambiausiu branduoliu: Cosford, Barselona, Halės Milžinai

Geriausia veislė dulkininkė - Cosford

Žemesnės veislės tinkamos sodyboje: Garibaldi, Cosford, Sirena

Auginimas ir priežiūra

Lazdynai sodinami saulėtoje vietoje, derlingoje, purioje, vandeniui laidžioje, karbonatingoje priemolio dirvoje, geriausia anksti pavasarį arba vėlai rudenį. Neverta sodinti sausuose priesmėliuose, nes lazdynai užaugs tik iki pusės jiems būdingo aukščio kaip Dzūkijoje. Mūsų plantacijoje stambiavaisių lazdynų ‘Cosford‘, ‘Barselona‘ ir ‘Halės milžinai‘ sodmenys sodinti 4,5 (tarp eilių) x3 m atstumais, 660 sodinukų /ha nes tokia sodmenų norma privaloma ekologiniame ūkyje. Tačiau geriau sodinti rečiau 5x4 m atstumais, tuomet bus geresnės šviesos sąlygos ir gausiau derės.

Sodybose ar mažuose sodeliuose auginant žemesnes lazdynų veisles: ‘Garibaldi‘, ‘Cosford‘, ’Sirena’, galima sodinti 3x3 m atstumais. Lazdynai savidulkiai augalai. Sodinant sode lazdynus, patariama sodinti ne vieną, o bent 2-3 veisles, kadangi vyriški ir moteriški žirginėliai kartais žydi ne vienu metu. Kryžmadulka užtikrins geresnį derėjimą.

Dauginimas. Savo medelyne lazdynus dauginame vegetatyviškai – vertikaliomis atlankomis, nes veislei būdingų savybių iš riešutų išauginti sėjinukai neišsaugo. Auginami ant vagų ir nuolat apkaupiami, kad geriau vystytųsi šaknynas. Sodinukai užauga per 2 metus. Pavasarį atkaupiami, atskiriami ir tinkami sodinti. Galima dauginti ir horizontaliomis, gaunant didesnę sodinukų išeigą, tačiau priežiūrai reikia daugiau skirti dėmesio ir laiko. Be to, reikia skirti didesnį plotą, todėl ir priežūra sudėtingesnė.

Medelių formavimas. Pavasarį iškasti iš medelyno pirmų – antrų dauginimo metų sodinukai vienu stiebu, 0,6-0,7 m aukščio („vytelės“), sodinami į pastovią vietą sode, o menkesni dar auginami vienus metus daigyne. Medeliai sodinami 3x3 m atstumu. Sekančių metų pavasarį 0,6-0,7 m aukštyje „vytelei“ sekatoriumi nukerpama viršūnė ir pradedamas formuoti medelio formos augalas. Po viršūnės pašalinimo, augalas pradeda šakotis. Per vasarą formuojant vainiką, paliekama 4-5 šakos (daugiau šakų nereikia palikti, kad nesutankėtų vainikas). Medelio formos lazdynus tinka auginti plantacijose, tuo įsitikinęs Rokas, tad ateityje taip planuoja formuoti naujuosius sodmenis. Juos galima sodinti tankiau, kaip minėjome, 3x3 m atstumu, bus geresnės šviesos sąlygos, daugiau sodmenų galima pasodinti ploto vienete ir didesnį derlių gauti. Nedidelėse sodybose patartina sodinti žemesnius, kompaktiškiau augančius stambiavaisių lazdynų krūmus, o turintiems nedidelį laisvą žemės plotelį geriau rinktis auginti suformuotus lazdynų medelius.

Tinka gyvatvorėms. Paprastasis lazdynas labai pakantus genėjimui, tik, deja šia savybe dar nedaug kas pasinaudoja. O šis krūmas yra vienas iš pačių tinkamiausių vidutinėms ir aukštoms gyvatvorėms formuoti. Puošnūs raudonlapiai lazdynai puikiai tinka gyvatvorėms sodinti, taip pat kontrastingai dera raudonlapiai kartu su žalialapiais lazdynais. Lazdynų gyvatvorę rekomenduojama sodinti 2,5-3 m atstumu nuo kaimynų tvoros. Jei gerai sutariate su kaimynais, pasitarus galima sodinti ir arčiau tvoros, tuomet derliumi draugiškai dalinsitės su bičiuliais. Iš lazdynų krūmų galima įveisti ir apsauginę sodo juostą – ir nauda, ir gražu. Lazdynai greitai auga.

Patarimai

Kad kasmet lazdynai gausiai derėtų

Kadangi lazdynai anksti prabundantys augalai, todėl žiemomis jiems dažnai pakenkia atlydžiai (atšilus orui, prasideda vegetacija), o po atlydžių užeinantys dideli šalčiai, nušaldo žydėti pasiruošiusius ar jau pražydusius žirginius, todėl sumenksta jų derlius. Ir tai kartojasi kas 2-4 metus. Todėl sodinant lazdynus sode, sodybose ar plantacijose rekomenduojama sodinti skirtingo ankstyvumo nors 2-3 lazdynų veisles, iš kurių nors vieną veislę kaip gerą dulkintoją, pavyzdžiui,‘Cosford‘. Kryžmadulka užtikrins geresnį derėjimą.

Padėti apsidulkinti. Neretai lazdynai neuždera dėl nepalankaus pavasario. Kartais kultūrinių lazdynų veislių žirginėliai, per anksti pražydę, nušąla.  Arba kai žydėjimo metu vyrauja vėsūs drėgni orai, žiedai lieka neapdulkinti, todėl patartina lazdynams padėti apsidulkinti. Iš anksto reikia pasiruošti šakelių: vėlyvą rudenį parsinešti iš miško lazdynų  arba nupjauti nuo didesnių derančių veislinių ‘Cosford‘ krūmų ūglių ir laikyti šaltoje patalpoje, o prieš apdulkinimą pasimerkti šiltoje patalpoje. Paskui pražydus žirginėliams, jų po šakelę reikia išdėlioti ant kiekvieno krūmo, ir vėjas

išbarstys dulkeles. Jei lazdynų šakelių nepasiruošėte iš anksto, tai visuomet miške galima surasti tinkamų – vienos būna saulėtoje vietoje, kitos – pavėsy. Miškinio lazdyno žirginėliai yra atsparūs šalnoms ir visuomet užtikrintai apdulkina moteriškus žiedus. Riešutų dydis nepakinta.

Kaip paskatinti derėjimą ir padidinti derlių? A. Amšiejus žino būdą, kaip padidinti lazdynų derlių ir visiems lazdynų augintojams siūlo juo pasinaudoti. Kasmet birželio – liepos mėn. reikia įlaužti (kol šakelė lengvai trekštelės) lazdynų pirmamečius ūgliukus šakų viršūnėse, nuo viršaus per gerą sprindį, 20-30 cm ir palikti kaboti. Per likusią kaboti apatinę žievę (odelę) iš žalių lapų maisto medžiagos keliauja žemyn augalu. Tokiu būdu pristabdomas vešlus stiebų augimas, kuris paskatina moteriškų žiedų formavimąsi (nes tuo laiku formuojasi moteriški žiediniai pumpurai kitų metų derliui).

Todėl sodininko teigimu, padedant laiku pavasarį lazdynams apsidulkinti mėgėjiškuose sodeliuose ar sodybose, o plantacijose sodinant geras veisles dulkintojas ir vasarą, skatinant žiedinių pumpurų formavimąsi, kasmet galima sulaukti gausaus riešutų derliaus.

 

Kaip atskirti perkant?

Priklausomai nuo dauginimo būdo, skiriasi ir lazdynų šaknynas: sėjinukų susiformuoja 4-5 šaknys į skirtingas puses Vegetatyviškai padaugintų vertikaliomis atlankomis sodinukų šaknys būna kaip pieštukas buku galu, iš šonų apaugęs smulkiomis šaknelėmis, o padaugintų horizontaliomis atlankomis – šaknis sulenkta kaip mėnulio formos, turi buką šaknies galą su smulkiomis šaknelėmis. Perkant lazdynus mugėse, pravartu pirkėjams pasidomėti lazdynų šaknimis. Tiesiog galima paprašyti iš vazono iškelti augalą ir apžiūrėti jo šaknis. Pardavėjas tuomet tikrai sąžiningai atsakys – ar tai sėjinukas ar vegetatyviai padaugintas sodinukas, nes supras, jog pirkėjas apie lazdynus išmano ne prasčiau už pardavėją.

 

Gydomosios savybės

Gydomoji medžiaga – tai jo lapai, stiebų žievė, pats riešuto branduolys. Paprastojo lazdyno lapuose daug glikozidų, eterinių aliejų, sacharozės, palmitino rūgšties. Jo žievėje tanidų, lignocerilinio alkoholio, betulino ir kitokių medžiagų. Paprastojo lazdyno riešutai kaip ir migdolai bei graikiniai riešutai, rekomenduojami sergantiesiems diabetu. Be to, jie skatina lytinį bei protinį aktyvumą, stiprina žarnyną. Septyni – aštuoni riešutai kartu su medumi padeda įveikti ir įsisenėjusį kosulį.

Lazdyno lapų nuoviras gydo išsiplėtusias venas, jo paruošimo būdas: Vieną valgomąjį šaukštą džiovintų paprastojo lazdyno lapų užpilti stikline 200 ml verdančio vandens, palaikyti 30 minučių ir nukošti. Gerti po 1/4 stiklinės 50 ml 3–4 kartus per dieną prieš valgį.

Lazdynų lapų nuoviru gydoma ir nuo plaukų slinkimo bei pleiskanų, o jo paruošimo būdas toks: 2 valgomuosius šaukštus paprastojo lazdyno lapų užpilant stikline 200 ml verdančio vandens ir valandą palaikant. Vėliau nukošti, atskiesti vienu litru virinto vandens. Šiltu tokiu nuoviru plauti galvą kas antrą dieną 3 kartus dienoje.