Aviečių, gervuogių ir serbentų genėjimas

Vasarinių aviečių ir gervuogių genėjimas

Nuskynus vasarinių (įprastų) aviečių derlių, kiek galima anksčiau – vasaros pabaigoje (to nepadarius laiku, tuomet rudenį) reikia išgenėti jų krūmus – ties dirvos paviršiumi nupjauti arba iškarpyti sekatoriumi atiderėjusius aviečių stiebus ligi žemės, nepaliekant stuobrelių. Kadangi tai būtų kenkėjų ir ligų plitimo židiniai. Nupjautus stiebus išnešti iš avietyno ir sudeginti. Jei antramečiai stiebai neišpjaunami, toks paliktas avietynas su senais kelmeliais trumpiau dera.

Išgenėjus senus stiebus, sutvarkomi ir jauni. Pakaitinių stiebų avietės išaugina daug, todėl silpnesnius, ligotus ar mechaniškai pažeistus reikia iškarpyti sudeginti. Auginant avietes siauromis juostomis, paliekama 10-15 stiprių stiebų išilginiame metre. Auginant avietes atskirais krūmais (bet ne ištisinėmis juostomis), viename krūme užtenka palikti 5-7 gerai išsivysčiusius stiebus. Rudenį vienamečių stiebų patartina palikti 15-20 proc. daugiau negu reikia kitų metų derėjimui, nes atšiaurią žiemą dalis stiebų gali pašalti. Likę nereikalingi stiebai išpjaunami pavasarį, kovo antroje pusėje.

Gervuogės genimos lygiai taip pat, kaip vasarinės avietės.

 

Remontantinių aviečių genėjimas

Visus remontantinių aviečių stiebus reikia nupjauti iš rudens arba ankstyvą pavasarį (kovo mėnesį), kuomet sniegas yra nutirpęs, tačiau dirvoje dar yra pašalas. Su sekatoriumi nukarpyti atdiderėjusius (t.y visus) stiebus iki pat žemės paviršiaus, nepaliekant stuobrelių. Labai svarbi sąlyga, kad avietės stiebas būtų nebe žalias, rudas, be lapų, sumedėjęs, visas maistines medžiagas atidavęs į šaknis. Nebūtina jų šalinti iš rudens, kadangi stiebai geriau sulaiko sniegą, augalai užtikrintai peržiemoja. Pavasarį, prasidėjus vegetacijai, atžėlus ūgliams, viename išilginiame metre palikite ne daugiau 10 stiebų.

 

Juodųjų serbentų genėjimas

Pats geriausias juodųjų serbentų genėjimo laikas yra nuskynus derlių, liepos – rugpjūčio mėnesį. Nespėjus nugenėti optimaliu laiku, serbentai genimi kovo antroje pusėje, kai paros vidutinė temperatūra būna mažesnė, kaip -10 oC šalčio.

Kadangi juodųjų serbentų šakų trumpas produktyvus amžius, derančiame serbentyne būtinai išpjaunamos visos vyresnės nei 4-5 metų jų neproduktyvios, ligų, kenkėjų ar mechaniškai pažeistos, išgulusios, augančios į krūmo vidurį šakos. Tinkamai suformuotas juodųjų serbentų krūmas turėtų turėti 12-15 įvairaus amžiaus intensyviai augančių ūglių.

Genint serbentus, skirtingai nei vaismedžius, kerpame taip, kad žemiau pjūvio likę pumpurai būtų vidinėje krūmo pusėje ir iš jų išaugtų kuo vertikalesni stiebai. Centre tikslinga palikti atvirą ertmę, kad krūmas būtų gerai apšviestas saulės iš visų pusių. Stiebai kerpami kuo žemiau, o kelmeliai užtepami, pavyzdžiui, efektyvia ir pigia priemone pinoteksu (Pinotex). Po genėjimo, reikia surinkti nugenėtas šakas ir šakeles bei lapus, išvežti iš serbentyno ir sudeginti. Be to serbentyną galima atnaujinti, t.y. nupjauti ūglius, iki žemės paliekant 2-4 cm. Juodųjų serbentų krūmai auginami 8-12 metų. Vėliau serbentų krūmai išraunami.

 

Raudonųjų ir baltųjų serbentų genėjimas

Raudonieji ir baltieji serbentai genimi kitaip nei juodieji, nes jie dera ne ant jaunų stiebų, o ant 3 metų ir vyresnių stiebų. Raudonųjų ir baltųjų serbentų veislės daugiausia žiedinių pumpurų krauna ant vaisinių šakučių, esančių ant 3-7 metų amžiaus medienos. Gausiausiai dera krūmai, turintys po 3-4 dvimečius ir po tiek pat 3-5 metų amžiaus stiebų. Kadangi raudonųjų serbentų šakų trumpas produktyvus amžius, derančiame serbentyne būtinai išpjaunamos visos vyresnės nei 6-7 metų raudonųjų serbentų neproduktyvios šakos. Jų kasmet genint išpjaunama po senas 3 šakas. Tinkamai suformuotas raudonųjų serbentų krūmas turėtų turėti 8-12 įvairaus amžiaus intensyviai augančių ūglių. Raudonųjų ir baltųjų serbentų krūmai auginami 10-15 metų. Vėliau serbentų krūmai išraunami.