Juodasis serbentas Bona - ankstyva desertinė juodųjų serbentų veislė, kilusi iš Lenkijos. Pasižyminti ypač dideliais, tvirtais ir ypatingai saldžiais vaisiais.
Vaisiai dideli, dera nedidelėmis kekėmis. Lengva skinti. Ypatingai skanūs švieži, tačiau puikiai tinka tiek šaldymui, perdirbimui sulčių, džemų, uogienių, kepinių gamybai ir tt. Tai viena saldžiausių juodųjų serbentų veislių.
Vaiskrūmis tai juodojo serbento kamieninė forma. Vainikas yra suformuotas įskiepio vietoje (80- 100 cm aukštyje). Bėgant metams kamienas storėja, o vainikas platėja. Vaisiai dera ant antrų metų ūglių negausiai, nuo trečių, ketvirtų metų - labai gausiai. Vaiskrūmis genimas vasario pabaigoje - kovo pradžioje, pašalinamos senesnės nei 4 metų šakos.
Kamieninis juodasis serbentas yra įskiepytas apytikriai 0,8-1,0 m aukštyje. Prie atramos rišamas įskiepio vietoje ir ties viduriu.
Apie aviečių, gervuogių ir serbentų genėjimą, skaitykite čia.
Norint turėti gerą serbentų derlių ir kokybiškus vaisius, reikalinga nuolatinė vaiskrūmių priežiūra:
- geresnis derlius gaunamas pasodinus bet kokį kitos veislės serbentą šalia,
- laistymas, kuomet sausa,
- ravėjimas aplink vaiskrūmį (bent 30 cm juodžemis),
- tręšimas anksti pavasarį,
- genėjimas senesnių ūglių,
- apsauga nuo ligų ir kenkėjų, kuomet užpuola ir tt.